Grindų trankymas kumščiais dėl šiuolaikinė valiutos
Kartą kolegė – pradinukų mokytoja – dalinosi patirtimi, kaip bandė atkreipti nuolat šurmuliuojančių, krebždančių ir sunkiai susikoncentruojančių ugdytinių dėmesį. Tiesiog pamokos įkarštyje atsisėdo ant žemės ir nustojo be atsako lyg žirnius į sieną barbenti žodžius.
Manot, triukas pavyko? Anaiptol – patyrė fiasko. Mokinukai, lyg niekur nieko, toliau krebždėjo, šurmuliavo ir užsiiminėjo savo reikalais.
Teisingumo dėlei, drįsiu įterpti savo vertinimą. Toji mokytoja – tikrai charizmatiška, gebanti sudominti auditoriją ir tikra savo srities profesionalė. Nepaisant šių savybių, jai dėl savo ugdytinių dėmesio tenka nelygioje kovoje galynėtis su stipriu konkurentu – spalvingomis, rėksmingomis, daug įspūdžių ir potyrių garantuojančiomis šiuolaikinėmis medijomis.
Išvardintomis priemonėmis
atkreipti auditorijos dėmesį, natūralu, gerokai lengviau, greičiau ir
efektyviau nei priekaištingai kartojant apie privalomų skaityti knygų sąrašą,
daugybos lentelės kalimą ir pasiruošimą diktantui.
Šios nuožmios konkurencijos sąlygomis dėmesys jau įgavo net ir naują epitetą – šių laikų valiuta. O dėl jos varžosi ilgas sąrašas konkurentų: tradicinė žiniasklaida, naujienų portalai, reklamų kūrėjai, socialiniai tinklai. Pastarieji savo vizualiniais sprendimais ir turinio slinktimi net atkartoja lošimų automatų mechanizmą – kuo daugiau naršai, tuo didesnis azartas užvaldo ir sustoti vis sunkiau.
Taip intensyviai pirštu
slankiojant mobiliojo telefono ekranu dažnas jo naudotojas per dieną nukeliauja,
greičiausiai, didesnį atstumą nei
žingsniuodamas pėstute.
Štai socialinio tinklo
Istagram vartotojas, skaičiuojama, kasdien vedžiodamas pirštą mobiliojo
telefono ekranu sukaria daugiau nei puskilometrį. O kur dar kitų socialinių
tinklų – Facebook, YouTube, Snapchat, TikTok paskyrų ir turinio peržiūros.
Susumavus, ar nesigautų
kokie 7 kilometrai, tolygūs maždaug dešimčiai tūkstančių žingsnių. Kaip tik
tiek dideliais sveikatos negalavimais nesuskundžiančiam žmogui rekomenduoja
kasdien gryname ore nupėdinti sveikos gyvensenos propaguotojai.
Apžvelgus medijų
vartotojų elgseną, laikas grįžti ten, nuo ko pradėjau straipsnį – pedagogų pastangas atkreipti ir išlaikyti
besimokančiųjų dėmesį. Pažerti savų rekomendacijų ar patarimų mokytojams būtų
kiek įžūloka ir net diletantiška. Neturiu ilgametės pedagoginio darbo patirties
ir net iliuzijų kada nors pelnyti švietimo sistemoje taip vertinamo mokytojo
metodininko ar eksperto statuso. Tenka pasiremti mokslo tyrėjų įžvalgomis.
O jie šiuolaikinių medijų
naudojimą ugdymo procese vertina kaip labai artimą neišvengiamybę norint
užsitikrinti jau minėtą šių laikų valiutą – auditorijos dėmesį. Ar yra
norinčiųjų šį iššūkį priimti?
Jei šiuo metu stovėčiau
prieš auditoriją, svajočiau išgirsti vienbalsį „žinoma“. Tačiau realybė gerokai
kitokia. Mokslininkų įžvalgos liudija, kad ugdymo procese socialinių tinklų
nenaudoja ir neketina naudoti maždaug 70 proc. apklaustų pedagogų. Pagrindinė
priežastis – per didelės laiko sąnaudos mokantis įvaldyti nuolat kintančius
socialinių tinklų įrankius.
Nedrįsčiau kritikuoti
tradicines ugdymo priemones ir formas pasirinkusių pedagogų. Tik pasidžiaugsiu
malonia patirtimi naršant socialinius tinklus.
Neseniai dėmesys
stabtelėjo ties lietuvių kalbos mokytojo paskyra socialiniame tinkle Facebook.
Joje gausu jaunimui įdomios informacijos: neprivalomų, tačiau įdomių knygų
sąrašas su trumpomis anotacijomis, įspūdžiai apie neįprastas užduotis pamokose,
dokumentinių ir vaidybinių filmų rekomendacijos. Maža to, mokytojas turi viešą
tinklaraštį, kuriame publikuoja savo
sukurtas naujienas.
Pedagogo sekėjų skaičius
– bemaž septyni tūkstančiai. Žinoma, tai neprilygsta garsiųjų nuomonės
formuotojų – Naglimanto, Indrės Stonkuvienės, Karolinos Meschino ar Agnės
Jagelavičiūtės – gerbėjų kariaunai. Tačiau akivaizdu – šis mokytojas,
pasitelkęs augančiai kartai patrauklią komunikaciją, daro įtaką.
O galėtų nevargti, kaip
ir anie –70 proc. mokslininkų apklaustųjų pedagogų. Viliuosi, kad jiems bent
netenka kristi ant žemės ir isteriškai trankyti grindinio kumščiais, kad
atkreiptų ugdytinių dėmesį.