Imkim ir pasikutenkim
Po Naujųjų sutiktuvių įprasta skaičiuoti praėjusių metų
rezultatus, lyginti juos su prognozuotais planais ir ieškoti įgyvendintų bei
nelabai pavykusių rezultatų priežasčių. Ne išimtis – ir pirmosios šių metų
dienos.
Vos nurimus šventinėms fanfaroms besta į gimstamumo rodiklius. Nors ir kaip būtų apmaudu, jie sudaužė lūkesčius 2021-aisiais startuoti stulbinančiais rezultatais.
Gimstamumo kreivės augimo prognozės užsimezgė dar pirmojo
karantino metu. Manyta, kad tarp keturių sienų užsidariusios poros laiko neleis
bergždžiai, ir po maždaug keturiasdešimties savaičių laukimo Lietuvoje
pandemines nuotaikas nors trumpam nustelbs kūdikių bumą liudijantis mažylių
verksmas.
Deja, nepadėjo nei priverstinis karantinas, nei tuomet
dar tik kandidato į dabartinį Seimą Antano Guogos pažadai už kiekvieną
naujagimį šeimai atseikėti po dešimt tūkstančių eurų. Netrukus 10 eurų
padidėsiantys kas mėnesį šeimoms mokami vaiko pinigai taip pat nepaskatino
lietuvių gausinti savo namų ūkių.
Tiesa, 2021-uosius pasitikome su šiek tiek ūgtelėjusia
gimstamumo kreive. Pernai šalyje gimė bemaž trimis tūkstančiais mažylių daugiau
nei 2019-aisiais.
Smagu, kad daugiau, tačiau kūdikių bumu to nepavadinsi. Į
jį gali lygiuotis nebent 2008-ieji, kuomet Lietuvoje gimė apie 35 tūkstančius
mažylių – maždaug 15 proc. daugiau nei pernai.
Pandemijos įkarštyje vyraujantis nesaugumo jausmas dėl
ateities padarė savo. Žinoma, prisidėjo ir auganti moterų emancipacija,
skatinanti siekti profesinių aukštumų atidedant motinystės džiaugsmus. O
lemiamas veiksnys, pasirodo, vis retesni lytiniai santykiai.
Meilės guolio malonumais mėgaujamasi net pusantro karto
rečiau nei prieš gerą dešimtmetį. Taip televizijos žiniose anądien, neilgai
trukus po Naujųjų sutiktuvių, tikino garsus biomedicinos mokslų daktaras,
profesorius Balys Dainys, o jam antrino psichologas Andrius Kaluginas.
Kaip pridera savo srities žinovams, pateikė ir
priežasčių: įnikimas į socialinius tinklus, nuošaly paliekant kitus gyvenimo
malonumus, taip pat pornografijos industrijos klestėjimas. Greta rikiuojasi
stresas ir mažėjanti testosterono koncentracija stipriosios lyties atstovų
organizme.
Vieno namų ūkio ribose apribotos poros, atrodo, kaip
įmanydamos vengia intymumo. Panašu, kad rekomendacijos viešumoje laikytis
dviejų metrų atstumo įsišaknijo jų sąmonėje ir net miegamajame. O kaip tik
prisilietimai, apkabinimai, bučiniai ir bet kokia kita intymumo išraiška
karantino metu ypatingai svarbi – liudija mokslininkai. Žmonijos poreikių,
įpročių, būklių ir nuotaikų pokyčiai pandemijos kontekste šiuo metu tapo bene
aktualiausiu jų tyrimų objektu.
Vienų tyrimų dalyviai sako, kad priverstinė
izoliacija – palanki prielaida aktyvesniam intymiam gyvenimui. Kitų tyrimų
autoriai nuogąstauja, kad stresas, nerimas, socialinė izoliacija daro neigiamą
poveikį porų intymumui ir emociniam artumui.
Majamio universiteto tyrėjai primena, kad lytėjimas yra
vienas iš penkių pamatinių žmogaus pojūčių (šalia regos, uoslės, skonio,
klausos) ir įvardija jį kaip priešnuodį infekcijoms, aukštam kraujo spaudimui,
skausmui bei nemigai. Šis priešnuodis gyvybiškai svarbus ir ką tik gimusiam
mažyliui, ir savo saulėlydį pasitinkančiam senoliui.
Mokslininkų priminimas apie fizinę bei psichinę sveikatą
tausojančius prisilietimus ir nežinia kada atlaisvėsiantis karantinas gali būti
prielaida nepigių nuotolinių savimasažo kursų ir masažuoklių suklestėjimui. Bet
gal neskubėkim išlaidauti – gal imkim pradžiai ir iškutenkim visus savo
namų ūkio gyventojus.
Straipsnis
publikuotas Klaipėdos rajono laikraštyje ir naujienų portale "Banga".