Nemokamas geros nuotaikos abonementas
Nė neabejoju, kad suskaičiavus dažniausiai pastaruoju metu viešoje informacijoje pasikartojančius žodžius, pirmose gretose išsirikiuotų pandemija, testai, karantinas. Šie daiktavardžiai gal net galėtų pakonkuruoti dėl metų žodžio titulo.
Tokį dar 2017 m. britų leidykla „Harper Collins“ suteikė žodžiui „fake news“ (melagienos). Prie jo populiarumo, neabejojama, prisidėjo metais anksčiau startavusi JAV prezidento rinkimų kampanija. Jos įkarštyje tuometinis kandidatas į JAV prezidentus Donaldas Trumpas bet kokią žiniasklaidos kritiką jo atžvilgiu užvadindavo „fake news“.
Lietuva turi žymiai
geresnių pavyzdžių tituluojant žodžius. Prieš dvylika metų surengtame gražiausio lietuviško žodžio
konkurse triumfavo žodis „ačiū“. Jis atsikartoja ir tais pačiais metais
išrinktoje gražiausioje nacionalinio diktanto frazėje „ačiū, Lietuva“.
Iš tiesų jis gražiai
skamba, gražiai atrodo ir kaligrafiškai nugulęs popieriaus lape. Mūsų kasdienę
kalbą jis taip pat pagražina. O ar dažnai ją puošiame šiuo jaustuku?
Ne veltui šį retorinį
klausimą keliu pandemijos akivaizdoje, kai keičiasi komunikavimo įpročiai, kai
tarpusavyje bendraujančiųjų skaičius dažnu atveju susitraukė iki vieno namų
ūkio asmenų rato.
Ir tik nemeluokime nei sau, nei kitiems, kad tai nepaveikė mūsų kalbėjimo tono, neapkarpė per dieną išsakytų žodžių skaičiaus ar nesupainiojo paskubomis išbertų sakinių nuotaikų bei prasmių.
Šiame pandemijos
kontekste vertėtų prisiminti liaudies išminties liudijimą: „Žodis žvirbliu
išskrenda, jaučiu sugrįžta“.
Nereikia ir liaudies išminties, kad įsitikintumėme, jog tasai jautis gali
pridaryti nemenkos bėdos santykiams šeimoje, profesinei sėkmei ir net
savivertei.
Tą bėdą užsimojo
pamatuoti JAV mokslininkai, panaudodami funkcinio magnetinio rezonanso
prietaisą. Skamba jis sudėtingai, bet tiria labai paprastus dalykus – kaip mes
jaučiamės girdėdami įvairius žodžius. Suskirstė tyrėjai juos į teigiamus ir
neigiamus. O ką nustatė, manau, jau
galima nuspėti nė nepradėjus skaityti sekančios pastraipos.
Žinoma, teigiami žodžiai
padidino tyrimo dalyvių savivertę ir pozityvų aplinkinių vertinimą, taip pat paskatino teigiamų veiksmų pasirinkimą.
Maža to, girdint teigiamus žodžius, tiriamųjų organizme sumažėjo streso hormono
kortizolio koncentracija.
O štai neigiamų žodžių
tirada sukėlė priešingą reakciją, kurios padariniai: sutrikęs miegas,
susilpnėjęs pasitenkinimas įvairiais gyvenimo malonumais, susvyravusi
savivertė. Tokį poveikį, pasirodo, gali turėti vien dažnas neiginio „ne“
kartojimas.
Bandau įsivaizduoti,
savijautą to, kuris didžiąją dalį dienos girdi tik pozityvius, įkvėpinančius,
motyvuojančius žodžius. Ir nė vieno „ne“.
Nežinau, kaip jūs, bet aš
norėčiau būti tokio mokslininkų bandymo savanoriu. Tai gal pabandom ir be
mokslininkų? Dieną, savaitę, mėnesį, žiū – ir visą karantiną. Lyg gavus nemokamą ir neribotą geros
nuotaikos abonementą.
Straipsnis
publikuotas Klaipėdos rajono laikraštyje ir naujienų portale "Banga".